…tikriausiai jus viską žinote apie savo tėvus, taip? na bent jau didžiąją dalį? …o štai aš, galima sakyti, nieko nežinau… na, nevisiškai… beveik nieko nežinau apie vieną iš jų… šios dvi nuotraukos, tikriausiai vienintelės romantiškiausios ir seniausios nuotraukos apie mano tėvus, kurias aš turiu… jauni… laimingi… tad vakar nusprendžiau, jog to ką žinau apie juos nei man, nei mano vaikams, nei būsimiems anūkams tikrai neužteks… taigi, sukaupiau visą drąsą ir paskambinau tėčiui – žinau kaip jam sunku prisiminti tas laimingas akimirkas kai jie buvo kartu… bet norėčiau, jog jis pasidalintų savo laimingais prisiminimais ir su mumis… ir ką gi, nekantraudama laukiu Šv.Velykų, kada abu galėsime ramiai susėsti ir pasinerti į prisiminimus… bent taip jau tėtis pažadėjo…
…na, o su šiuo skrebuku bandau laimę scrapping.lt tradicinio skrebuko konkurse 
skrebuko pagrindui naudojau Prima: Printey – Negative popierių, paprastą baltą ir Websters raštuotą kalkinį popierių, truputi pasiuvau, paštampavau, kelios puošybos detalės ir viskas vis pagalvoju, jog skrebukas turėjo labiau gal žieminis būti, bet… na niekaip man ta žiema nesidėliojo! …tad taip ir palikau – žiema su artėjančiu pavasarišku šarmu…
…smagu, kad vėl radote laiko čia užsukti! Tad darbingos, šiltos ir pavasariškos Jums savaitės!
Labai patiko, toks atitinkantis tavo žodžius … prasmingas… Mano favoritas!
Kaip man gražus skrebukas, o istoriją perskaičiusi net susigraudinau…
Labai patiko, kaip viena nuotrauką tarsi paslėpei. 😉
Aciu, merginos!