Dar vienas atvirukas su mano mylimiausiomis rožytėmis 😀 atvirukas skirtas linksmam, daug gyvenime pasiekusiam solidaus amžiaus vyriškiui 
Smagaus žiūrinėjimo! 😉
Archive for gegužės, 2011
dar vienas atvirukas…
Antradienis, gegužės 31st, 2011
Gitara #2
Penktadienis, gegužės 20th, 2011
Paprastutis atvirukas jaunai merginai… daugiau nežinau nei ką pridurti… nebent… jeigu norite sužinoti kelintą gimtadienį šventė mergina, suskaičiuokite žiedus
Smagu, kad užsukote! Geros dienos! 😉
Pievoje
Šeštadienis, gegužės 14th, 2011
Dar vienas skrebukas Žemynos albumui, darytas pagal Once Upon A …Sketch schemą.
Pateiktą schemą pasukau, skrebuko pagrindui naudojau Prima Walk in the Park – Botanical popierių, o t.p. močiutės nėrinys, pašto ženklai, tinklelis nudažytas žaliais akriliniais dažais, kaip visada nertos gėlytės, kartoninės raidės dažytos geltonu rašaliuku ir … lyg ir viskas 😉 Labai myliu savo dukriuką…nieko nėra nuostabesnio, kaip galimybė matyti kaip ji auga, keičiasi, tyrinėja pasaulį…
Labas…
Ketvirtadienis, gegužės 12th, 2011
Kadangi artėja gegužės vidurys, tai skubu tęsėti savo pažadus… teliko padaryti dar du skrebukus ir Žemynos albumas bus trumpam baigtas kodėl trumpam? ogi todėl, kad tada skrebinsiu tas jos nuotraukas kurias noriu! o dabar, kadangi esu užsispyrusi, turiu pabaigti jos pirmųjų metų albumą – jį darau jau pusantrų metų… vis perverčiu padarytus puslapius ir pati stebiuosi, kaip keičiasi skrebukai, požiūris, stilius, technika… na bet užteks apie tai
Taigi – šis skrebukas darytas ir Tradicinio skrebuko konkursui #13. Konkurso tema – skrebuke panaudoti tik vieną nuotrauką, kurios dydis būtų ne didesnis kaip 7×10 cm. Perskaičiusi temą apsidžiaugiau, pamaniau – pagaliau padarysiu minimalistinį skrebuką! cha…asiliuko svajonės… tikriausiai iki to minimalistinio skrebuko dar nepriaugau… na bet tiek to, gavosi tai kas gavosi… 😀
Ku-ku…
Penktadienis, gegužės 6th, 2011
Ilgai šią idėją nešiojau galvoje, kol vieną dieną tiesiog atsisėdau ir padariau… Žemynai labai patikdavo žaisti slėpynių už užuolaidų, o jeigu dar tėtis kyšteldavo galvą, tai kaip smagiai ji krykštaudavo… tad žinojau – užuolaidos imitacija būtina, o visa kita atsirado netyčia… 😉 žiūrėjau žiūrėjau aš į šią nuotrauką ir vis iš galvos neišėjo mintis – ji jau nebe vikšrelis…ji jau žmogutis… Taip čia ir atsirado drugelis, tarsi išsilaivinantis iš plyštančio kokono, o kaip gi drugelis be gėlių? štai taip ir atsirado gausybė gėlių…