…nuo ko gi pradėti…? …palaima širdyje… pagaliau vėl skrebinu… tad štai, skrebukas, kuris vėl verčia širdį džiaugtis, einant pro šalį kviečia atsiversti albumą ir žvilgtelėti vidun… 
keista, kaip pradėtas dėlioti skrebukas, galutiniame variante pasikeičia… – pradinė skrebuko idėja, tema buvo šeima – myliu šią nuotrauką, joje net keturios kartos… tačiau pradėjusi supratau, kad nuotraukos fone yra kai kas svarbesnio – tai, kas visą laiką mus štai taip suburdavo, savaip džiugindavo ir aišku sukeldavo ir nemažai rūpesčių (ypač rudenį ) – didingasis Kaštonas – Kaštonas, po kuriuo prabėgo Gabijos ir Mildos vaikystė… gimtadieniai… ir kiti štai tokie šeimyniniai pasisėdėjimai… man patikdavo šis kaštonas – pavasarį apsipildavo nuostabiais žiedais, kuriuose dūgzdavo bitės…vasarą ramino savo gaiviu pavėsiu…rudenį džiugindavo lapų šnarėjimas po kojomis… ir nors jau keleri metai kai jį nupjovė, įėjus į kiemą vis nukrypsta žvilgsnis į dabar jau trunyjantį seną kelmą…