Taip…tikrai geras daiktas tos šventės 😉 mečiau visus savo darbus ir nusprendžiau nors kelias valandas skirti sau, ir štai – greitai greitutėliai buvo „sumestas“ šis skrebukas, tik šiek tiek užtrukau, kol visas detales pritvirtinau… o skrebukas skirtas mano vidurinėlei dukrai (paskutiniu metu vis bambančiai, jog visiskai nedarau skrebukų apie ją ), kurią šiuo metu yra užvaldžiusi didžiausia gyvenimo krizė – paauglystė… lyg ir jau nebevaikas, bet dar ir nesuaugęs žmogutis…